prisiektinis

prisiektìnis, -ė adj. (2); SD307, A1885,120 davęs priesaiką, priesaikinis: Tai mano prisiektìnis vyras J. Netur tėvo, nei motutės, nei vyrelio prisiektinio NS1070. | Čia kaip ir prisiektìniai mano kalniai (prie jų esu prisirišęs) Ds.